Airbusas iš tolimo miesto su mano per stebuklą po autoavarijos likusia gyva dukra leidžiasi Varšuvos oro uoste.

Aš nesijaudinu. Aš girta miegu.

Greitukė kratosi Lenkijos keliais į Vilnių. Lašelinė laša po lašelinės.

Aš nesijaudinu. Aš girta miegu.

Vyras vos neišmeta manęs per balkoną. Laimė, išgelbsti sesuo.

Aš nesijaudinu. Aš girta miegu tėvo namuose.

Kitą dieną drebančiom kojom įeinu į tavo palatą. Tu nusišypsai.

Dukrele, atleisk už tai, už ką atleisti neįmanoma. Bet Dievulis turbūt mano kitaip. Ir aš labai tikiuosi, kad kada nors mes apsikabinsime ir apie tai pasišnekėsime.

Toks atodūsis

Palaimintos dienos

A