Norėčiau tarsi iš šalies pamatyti kaip mane supai, raminai, guodei, šypsojaisi, apgaubdama begalinės ir besąlyginės meilės skara. Linksminai ir glaudei prie savęs, tik išvydus šį pasaulį, norėdama apsaugoti nuo pirmų vaikiškų negandų, eksperimentuojant su nauju pasauliu – gyvenimu. Bėgau į Tavo mylinčių rankų prieglobstį ne tik žengdama pirmuosius žingsnius, bet kiekvieną kartą suklupus. Visada mokiausi mylėti žmogų taip, kaip Tu. Esi man gyvenimo pavyzdys, Mama. Dėkoju Dievui, kad turiu Tave, ir Tau už tai, kad turiu Tave tokią.