Visų pirma, noriu Tau padėkoti už tai, kad esi. Ačiū Tau už Tavo meilę ir rūpestį man. Ačiū, kad nuo pat mažens manim rūpinaisi, saugojai, net ir tada, kai Tau buvo sunku. Būnant reabilitacijoje, supratau, kiek daug Tau reikėjo kantrybės ir pastangų mane auginant. Žinau, kad ne tokio manęs tikėjaisi, koks dabar esu. Noriu Tavęs atsiprašyti už viską, ką esu Tau padaręs, ar pasakęs. Esu priklausomas ir to nepakeisi. Tik nekaltink savęs, kad kažką blogo man padarei ar kažkaip ne taip auginai. Niekada netrūko man meilės nei iš Tavęs, nei iš tėtės. Abu manim rūpinotės pakankamai. Man yra labai svarbus Tavo palaikymas, kai esu čia. Būdamas prie tėtės kapo, jam pažadėjau, kad pasveiksiu, todėl Tau galiu pažadėti tą patį. Noriu, kad manim didžiuotumeisi, kaip visada norėjai. Rašydamas šį laišką prisiminiau praleistą vaikystę su Tavimi. Ar atsimeni kaip kartu žaisdavom su kompiuteriu, kol Laura, maža vežimėlyje miegodavo. Arba, kai aš važiuodamas nukritau nuo dviračio. Man tai kelia didelį džiaugsmą. Daug turiu ką prisiminti, todėl, manau, Tu turi irgi. Dar norėčiau atsiprašyti Tavęs už tai, kad paskutinį kartą mane matei gruodžio mėnesį. Kažkaip blogai jaučiuosi, kad grįžęs iš Anglijos Tavęs nesugebėjau aplankyti. Šiuo laišku noriu Tave pasveikinti su Mamos diena ir palinkėti Tau stiprybės, sveikatos ir laimės. Su meile.