Nepyk, kad netapau tokiu, kokiu norėjai, kad būčiau. Tikrai nuoširdžiai sakau, kad nepykstu, kad palikai mane visai dar mažą. Nemoku gyventi taip, kaip Tėtis nemokėjo manęs auklėti. Tikiu, kad viską žinai, nes labai noriu, kad būtum su Angelais ten aukštai. Žinau, kad saugai mane ir noriu, kad žinotum, kad dar atsimenu Tavo šypseną veide. Kai palikai mane, tik tada supratau, kad Tu gražiausia moteris iš visų sutiktų. Myliu Tave, kad ir kas, kaip skaudžiai nutiko, noriu, kad žinotum, kad Tėtis Tave myli ligi dabar nemažiau nei aš. Neturiu ką daugiau pasakyti, nes labai skauda krūtinę ir labai atsiprašau, kad atsisveikinant nepabučiavau Tavęs, tiesiog labai bijojau tada.

Tavo Princas.