Neklausiu Tavęs, ar sveika esi? Kaip gyveni? Ką veiki? Žinau, kad Dievo rankose Tau gera…

Žinau, kad ir šioj žemėj Tau buvo gera, nes turėjai žmogų šalia savęs, kuris Tave begaliniai mylėjo ir gerbė – kaip ir Tu jį.

Mama, aš visa tai mačiau, o ar vertinau? Tik subrendusi ir turėdama savo šeimą supratau kokia laiminga buvo mano vaikystė, mano jaunystė gyvenant kartu su Jumis! Mano vaikams taip labai nepasisekė, bet aš dar pasistengsiu, pasistengsiu, nes noriu dažniau išgirsti šiuos žodžius: „Ačiū tau, mama“. Matyt, per vėlai supratau kaip yra džiugu išgirsti tokius paprastus žodžius iš savo vaikų!

Atleiski, Mama, man už tai. Labai norėčiau pasakyti tau dabar: „Ačiū Tau, mano Mama!“ Už viską: už jaunėlį brolį, už išsakytas pastabas ir pamokymus, už meilę anūkams, už kantrybę, už įskiepytus mumyse teisingumą, atjautą, už Tavo pagalbą žmonėms, už meilę šeimai, už darbštumą, už optimizmą, už dainas, už meno, stiliaus pojūtį, ir dar už labai labai daug ką!

Noriu, kad žinotum – laiminga esu, nes turiu gražiausius prisiminimus apie Tave! Myliu Tave, Mama!

Ilsėkis ramybėje…

Tavo dukra