Ačiū Tau, kad esu išdykęs, nebijantis gyvenimo netikėtumų, kartais žvelgiantis pro romantikos ir poezijos prizmę. Ačiū Tau, kad supažindinai mane su istorijų, legendų, pasakojimų ir knygų pasauliu. Ačiū Tau, kad pažinau, kad yra menas, teatras, kinas. Ačiū Tau už paslaptingas keliones ir nuotykius, gyvenimo paslapties pažinimą.

Prisimenu, kaip mes dviese būdavome kartu: slidinėdavome, važinėdavome rogutėmis, žaisdavome krepšinį ar badmintoną. Ačiū Tau už netikėtą vaikystės rytdieną, pilną nuotykių, potyrių, spalvų ir kvapų, žmonių ir minčių, skanius pyragėlius, „Neringos“ „Kijevo“ kotletą ir skanią, stiprią kavą ir ledus su uogiene „Rotondoje“.

Ačiū Tau už rūpesčius, kai sirgdavau, lepinimą ir šilumą, ir besąlyginę meilę, ir manęs supratimą, ir priėmimą. Ačiū Tau už manęs skatinimą būti smalsiu ir kūrybingu, už „Novi technik“, „Maly modeliaž“, šiltus megztinius, kojines, kurias numezgei.

Ačiū Tau už supratimą ir išmintį manęs neribojant, ieškant savo gyvenimo kelio.